Šiandien terminai UI ir UX atrodo savaime suprantami, tačiau taip buvo ne visada. Ankstyvajame interneto etape, kai pirmosios svetainės buvo labai paprastos, daugiausia tekstinės ir skirtos informacijos pateikimui, visa ši sritis dažniausiai buvo suvokiama tiesiog kaip web dizainas. Tuo metu pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tam, kad svetainė būtų vizualiai tvarkinga, aiški ir techniškai veiktų naršyklėje. Ankstyvieji tinklalapiai daugiausia sprendė informacijos pateikimo, o ne sudėtingos vartotojo patirties klausimus.

Būtent todėl ilgą laiką pakako bendresnio pavadinimo – web dizainas. Tuo metu dizainerio darbas dažniausiai buvo siejamas su svetainės vaizdu: puslapio išdėstymu, spalvomis, šriftais, meniu ir bendru estetiniu pateikimu. Tačiau skaitmeniniai produktai sparčiai sudėtingėjo: atsirado elektroninės parduotuvės, savitarnos sistemos, mobiliosios programėlės, sudėtingos registracijos formos, interaktyvios vartotojo kelionės. Dėl to vien žodžio „web dizainas“ nebeužteko apibūdinti visam procesui, nes jau reikėjo atskirti ne tik tai, kaip produktas atrodo, bet ir tai, kaip jis veikia bei kaip jį patiria vartotojas.

UI reiškia User Interface, lietuviškai – vartotojo sąsaja. Tai yra visa tai, su kuo vartotojas tiesiogiai sąveikauja: mygtukai, meniu, formos, ikonėlės, navigacija, kortelės, spalviniai sprendimai, tipografija, būsenos, animacijos ir kiti ekrane matomi elementai. Paprastai tariant, UI atsako į klausimą: kaip skaitmeninis produktas atrodo ir kaip pateikiami veiksmai vartotojui.

UX reiškia User Experience, lietuviškai – vartotojo patirtis. Šis terminas plačiau paplito XX a. pabaigoje, o dažniausiai jo įtvirtinimas siejamas su Don Norman, kuris 1993 m. jį pavartojo kalbėdamas ne tik apie ekrano vaizdą, bet ir apie visus žmogaus sąveikos su produktu aspektus. Kitaip tariant, UX atsako į klausimą: kaip vartotojas jaučiasi naudodamasis produktu ir ar jis gali lengvai pasiekti savo tikslą.

Todėl galima sakyti, kad UI yra dalis UX, bet UX yra platesnė sąvoka. Graži sąsaja dar nereiškia geros patirties. Svetainė gali atrodyti moderniai, tačiau jeigu joje sunku rasti informaciją, neaišku, kur spausti, registracijos forma per ilga, o pirkimo procesas painus, vartotojo patirtis bus prasta. Lygiai taip pat produktas gali būti vizualiai santūrus, bet labai aiškus, logiškas ir patogus naudoti – tokiu atveju UX bus stiprus. Būtent dėl šios priežasties šiuolaikinėje praktikoje UI ir UX dažnai minimi kartu, tačiau jie nėra tapatūs terminai.

Kalbant apie šios srities raidą, svarbu paminėti ir tai, su kokiais įrankiais dirbo dizaino specialistai anksčiau ir su kokiais dirba dabar. Tais laikais, kai vyravo sąvoka web dizainas, specialistų darbas daugiausia buvo orientuotas į statinių puslapių maketų kūrimą ir grafinį paruošimą. Buvo plačiai naudojamos tokios programos kaip Adobe Photoshop, Adobe Fireworks ir Adobe Dreamweaver. Photoshop dažniausiai buvo naudojamas vizualiniams maketams piešti, Fireworks – interneto grafikai ir sąsajų eskizams kurti, o Dreamweaver leido ne tik modeliuoti puslapį, bet ir tiesiogiai dirbti su HTML bei CSS kodu. Tai rodo, kad ankstesnis dizaino specialisto vaidmuo buvo glaudžiai susijęs su pačios svetainės išvaizda ir techniniu jos parengimu.

Vėliau, interneto svetainėms ir skaitmeniniams produktams tampant sudėtingesniems, vien tik gražaus maketo nebeužteko. Reikėjo planuoti vartotojo veiksmų seką, kurti informacijos architektūrą, modeliuoti paspaudžiamus prototipus ir tikrinti, ar vartotojui aišku, kaip atlikti tam tikrą veiksmą. Dėl to pradėti naudoti specializuoti UX įrankiai, tokie kaip Axure RP, skirti funkciniams prototipams, ir Balsamiq, kuris buvo patogus ankstyvų, supaprastintų sąsajos eskizų kūrimui. Šiame etape dizainas jau buvo suprantamas ne vien kaip vizualus pateikimas, bet ir kaip vartotojo kelio planavimas.

Šiandien dizaino specialistų darbas yra dar platesnis. Vienu svarbiausių šiuolaikinių įrankių tapo Figma, kuri leidžia vienoje aplinkoje kurti dizainą, prototipus, dizaino sistemas, rinkti komandos pastabas ir perduoti sprendimus programuotojams. Taip pat naudojami Sketch, Adobe XD, Miro, FigJam ir kitos platformos, kurios padeda ne tik piešti ekranus, bet ir bendradarbiauti komandoje, struktūruoti idėjas, braižyti vartotojo srautus, rengti wireframe’us ir testuoti sprendimus. Tai rodo esminį pokytį: anksčiau dizaino įrankiai daugiausia buvo skirti maketui nupiešti, o dabar jie apima visą produkto kūrimo procesą – nuo idėjos ir tyrimo iki prototipo, testavimo ir perdavimo įgyvendinimui.

Šiuolaikinėje rinkoje UI/UX jau neapsiriboja vien interneto svetainėmis. Šie terminai taikomi mobiliųjų programėlių, savitarnos portalų, e. komercijos sistemų, verslo valdymo platformų, programinės įrangos ir kitų skaitmeninių sprendimų kūrime. Dėl to senasis pavadinimas web dizainas liko per siauras: jis labiau siejamas su interneto svetainės vizualiniu kūrimu, o UI/UX apima visą vartotojo sąveikos logiką, patogumą, struktūrą ir patirtį įvairiuose skaitmeniniuose produktuose.

Apibendrinant galima teigti, kad anksčiau ši sritis dažnai buvo vadinama web dizainu, nes skaitmeniniai sprendimai buvo paprastesni ir daugiausia orientuoti į puslapio išvaizdą. Tačiau technologijoms vystantis, atsirado poreikis tikslesnei terminologijai. Taip išryškėjo UI kaip vartotojo sąsajos kūrimas ir UX kaip visos vartotojo patirties projektavimas. Kartu keitėsi ir dizaino specialistų darbo priemonės: nuo statinių maketų piešimo programų pereita prie interaktyvių, komandiniam darbui ir visam produkto ciklui pritaikytų platformų. Šiandien UI/UX reiškia ne tik tai, kaip produktas atrodo, bet ir tai, kaip jis veikia, kaip yra suprantamas ir kokią patirtį suteikia vartotojui.